saltinis

Eilėtoji Livonijos kronika

8 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Eilėtoji Livonijos kronika šiame veikale minima ir kaip konkretus pasakojimo šaltinis, ir kaip plačiai naudojama Livonijos ordino santykių su Lietuva kronika. Viena citata išskiria jos liudijimą apie lietgalių žemės moteris, kita pabrėžia, kad kronikos autorius beveik trečdalį veikalo paskyrė ordino santykiams su Lietuva.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-005aukstas

1369 m. Algirdas, magistrui ir krašto maršalui išvykus prieš rusus, nuniokojo Aizkrauklės ir Cisegalės žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Matyt, nutarę vengti lemiamo mūšio, Algirdas ir Dmitrijus sudarė taiką („Dievas išklausė jų maldų ir dovanojo taiką ir išsi- gelbėjimą nuo mirties“ - pažymi rusų me- traštininkas), todėl kariuomenės patraukė LYGIAGREČIOS KOVOS SU KRYŽIUOČIAIS Žygis į Livoniją. Ištrauka iš „Livonijos kronikų“, kaip Algirdas įsiveržęs į priešo teritoriją nuniokoja dvi žemes. „1369 m. [...] Per tuos įvykius Algirdas (Algerde), lietuvių karalius (rex Letwinorum), tuo- met, kada magistras ir krašto maršalas buvo išvykę (prieš rusus), nuniokojo Aizkrauklės ir Cisegalės žemes, taip pat ir Pepholto moterų vienuolyno nuosavybę. [...] Ir taip karalius su grobiu ir belaisviais grįžo atgal.“ Ištrauka iš „Livonijos kronikų“, kaip Lietuvos karaliai užėmė ką tik Ordino pastatytą Gotesverderio pilį prie Nemuno.
t-001vidutinis

Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais ir beveik trečdalį kronikos skyrė Livonijos ordino santykiams su Lietuva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Beveik trečdalį savo\nkronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo­\ntinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais\n(« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil. 4466).\nLietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t.
t-002vidutinis

Eiliuotoji Livonijos kronika prie Skuodo mūšio mini žemaičius, o Durbės mūšio išvakarėse ir mūšyje - lietuvius arba pagonis.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Beveik trečdalį savo\nkronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo­\ntinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais\n(« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil. 4466).\nLietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t.
t-006vidutinis

Tautvilas, remiamas Livonijos ir Polocko pulkų, užpuolė Mindaugą Lietuvoje ir be mūšio išsigabeno didelį grobį į Polocką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai Jo k a ra i k a rtu su Li- Kurše patyrė abipusius pra- v o n ijo s ord in u laimėjimus ir Livonijos ma­ gistras Ditrichas, ir Mindau­ gas, Tautvilas, padedamas Livonijos ir Polocko pulkų, užpuolė savo dėdę pačioje Lietuvoje, kur, niekam ne­ pastojus kelio, plačiai pasklidusi jo kariuomenė netruk­ doma plėšikavo; nusiaubęs visą Lietuvą kalaviju ir ugnimi, jis be mūšio ir var- 1247 m e ta i go išsigabeno į Polocką di­ džiulį grobį. Po to jis dar ke­ letą kartų sėkmingai nuniokojo kraštą. Pasak Livonijos kronikos, Žiemgaloje atėję šiai žemei į pagalbą žemai­ čiai buvo smarkiai sumušti riterių magistro.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 8 įrašai)
Papildoma informacija

Kiti vardai: objektai/saltiniai/Livonijos Eiliuotinė kronika

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas