Santrauka
Eilėtoji Livonijos kronika šiame veikale minima ir kaip konkretus pasakojimo šaltinis, ir kaip plačiai naudojama Livonijos ordino santykių su Lietuva kronika. Viena citata išskiria jos liudijimą apie lietgalių žemės moteris, kita pabrėžia, kad kronikos autorius beveik trečdalį veikalo paskyrė ordino santykiams su Lietuva.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais ir beveik trečdalį kronikos skyrė Livonijos ordino santykiams su Lietuva. |
| t-002 Eiliuotoji Livonijos kronika prie Skuodo mūšio mini žemaičius, o Durbės mūšio išvakarėse ir mūšyje - lietuvius arba pagonis. |
| t-003 Eiliuotoji Livonijos kronika pasakoja, kad lietuvių kariuomenė susirinko galinga ir žygiuodama didėjo. |
| t-004 Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais. |
| t-005 1369 m. Algirdas, magistrui ir krašto maršalui išvykus prieš rusus, nuniokojo Aizkrauklės ir Cisegalės žemes. |
| t-006 Tautvilas, remiamas Livonijos ir Polocko pulkų, užpuolė Mindaugą Lietuvoje ir be mūšio išsigabeno didelį grobį į Polocką. |
| t-007 Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovėsi su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių. |