Santrauka
Eilėtoji Livonijos kronika šiame veikale minima ir kaip konkretus pasakojimo šaltinis, ir kaip plačiai naudojama Livonijos ordino santykių su Lietuva kronika. Viena citata išskiria jos liudijimą apie lietgalių žemės moteris, kita pabrėžia, kad kronikos autorius beveik trečdalį veikalo paskyrė ordino santykiams su Lietuva.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-010 Įdomu, kad apie jodinėjančias ir narsias moteris lietgalių žemėje kalba dar Eilėtoji Livonijos kronika (eil. | c-001 | |
| t-011 Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais ir beveik trečdalį kronikos skyrė Livonijos ordino santykiams su Lietuva. | c-002 | |
| t-012 Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“. | c-003 | |
| t-013 Eiliuotoji Livonijos kronika pasakoja, kad lietuvių kariuomenė susirinko galinga ir žygiuodama didėjo. | c-004 | |
| t-014 AIZKRAUKLĖS MŪŠIS 31 nw e al o x 4 = o o © a o =) =z iki Vytauto imperijos ## Puslapis 34 duoti su būdingais „paveza“ tipo skydais, dauguma jų su smailėjančiais šalmais ir ginkluoti ietimis VAIDOMOSIOS MAŠINOS Ištrauka iš Eiliuotosios „Livonijos kronikos“. | c-005 | |
| t-015 Matyt, nutarę vengti lemiamo mūšio, Algirdas ir Dmitrijus sudarė taiką („Dievas išklausė jų maldų ir dovanojo taiką ir išsigelbėjimą nuo mirties“ - pažymi rusų metraštininkas), todėl kariuomenės patraukė LYGIAGREČIOS KOVOS SU KRYŽIUOČIAIS Žygis į Livoniją. | c-006 | |
| t-016 Livonijos kronikų ištraukoje teigiama, kad 1369 m. Lietuvos karaliai užėmė ką tik Ordino pastatytą Gotesverderio pilį prie Nemuno. | c-007 | |
| t-017 Beveik trečdalį savo kronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo tinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais (« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvių pajėgos
Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mū- šyje — tik lietuvius arba „pagonis“.
P.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Eiliuotoji Livonijos kronika pasakoja, kad lietuvių kariuomenė susirinko galinga ir žygiuodama didėjo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšis
Eiliuotoji Livonijos kronika pasakoja: „Bet kariuomenė lietuvių susirinko galinga. Surengę pasitarimą, <…> iš paskos krikš- čionims ėjo ir žygiuodama vis didėjo“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: AIZKRAUKLĖS MŪŠIS 31 nw e al o x 4 = o o © a o =) =z iki Vytauto imperijos Puslapis 34 duoti su būdingais „paveza“ tipo skydais, dauguma jų su smailėjančiais šalmais ir ginkluoti ietimis VAIDOMOSIOS MAŠINOS Ištrauka iš Eiliuotosios „Livonijos kronikos“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
AIZKRAUKLĖS MŪŠIS 31
nw e al o x 4
o o © a o =) =z
iki Vytauto imperijos
Puslapis 34
duoti su būdingais „paveza“ tipo skydais, dauguma jų su smailėjančiais šalmais ir ginkluoti ietimis
VAIDOMOSIOS MAŠINOS
Ištrauka iš Eiliuotosios „Livonijos kronikos“ apie Lietuvos karių su mašinomis puo- lama Daugpilį (x11 a. 8-ojo dešimtmečio vidurys).
»»[.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Matyt, nutarę vengti lemiamo mūšio, Algirdas ir Dmitrijus sudarė taiką („Dievas išklausė jų maldų ir dovanojo taiką ir išsigelbėjimą nuo mirties“ - pažymi rusų metraštininkas), todėl kariuomenės patraukė LYGIAGREČIOS KOVOS SU KRYŽIUOČIAIS Žygis į Livoniją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Matyt, nutarę vengti lemiamo mūšio, Algirdas ir Dmitrijus sudarė taiką („Dievas išklausė jų maldų ir dovanojo taiką ir išsi- gelbėjimą nuo mirties“ - pažymi rusų me- traštininkas), todėl kariuomenės patraukė
LYGIAGREČIOS KOVOS SU KRYŽIUOČIAIS
Žygis į Livoniją. Ištrauka iš „Livonijos kronikų“, kaip Algirdas įsiveržęs į priešo teritoriją nuniokoja dvi žemes.
„1369 m. […] Per tuos įvykius Algirdas (Algerde), lietuvių karalius (rex Letwinorum), tuo- met, kada magistras ir krašto maršalas buvo išvykę (prieš rusus), nuniokojo Aizkrauklės ir Cisegalės žemes, taip pat ir Pepholto moterų vienuolyno nuosavybę. […] Ir taip karalius su grobiu ir belaisviais grįžo atgal.“
Ištrauka iš „Livonijos kronikų“, kaip Lietuvos karaliai užėmė ką tik Ordino pastatytą Gotesverderio pilį prie Nemuno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijos kronikų ištraukoje teigiama, kad 1369 m. Lietuvos karaliai užėmė ką tik Ordino pastatytą Gotesverderio pilį prie Nemuno.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
“
Ištrauka iš „Livonijos kronikų“, kaip Lietuvos karaliai užėmė ką tik Ordino pastatytą Gotesverderio pilį prie Nemuno.
„Tais pačiais metais (1369) po šv. Proto ir Jacinto dienos (rugsėjo 12) Lietuvos karaliai užėmė ką tik pastatytą Gotesverderio pilį. Jai užimti, be kitų karo pabūklų, turėjo pasidarę aštuoniolika svaidomųjų mašinų ir pilį apgulę laikė penkias savaites. Tačiau jos nesugriovė, o greta pastatė kitą pilį toje pačioje saloje. Brolius ir kitus, ten buvusius, išvedė į nelaisvę.“
48 ALGIRDO ŽYGIAI Į MASKVĄ 1368, 1370, 1372 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Beveik trečdalį savo kronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo tinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais (« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Beveik trečdalį savo kronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo tinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais (« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil. 4466). Lietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Bibliografiniai įrodymai
Santrauka: Įdomu, kad apie jodinėjančias ir narsias moteris lietgalių žemėje kalba dar Eilėtoji Livonijos kronika (eil.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Įdomu, kad apie jodinėjančias ir narsias moteris lietgalių žemėje kalba dar Eilėtoji Livonijos kronika (eil. 346-8, 9230-31). Ar Ibrahimo ir Adomo minimoji amazonių šalis reiškė rytinius baltus, neaišku.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius žemaičius tapatino su lietuviais ir beveik trečdalį kronikos skyrė Livonijos ordino santykiams su Lietuva.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Beveik trečdalį savo kronikos paskyręs Livonijos ordino santykiams su Lietuva, Eiliuo tinės Livonijos kronikos autorius Žemaičius tapatino su lietuviais (« den Lettowen, die Sameiten sin genannt », eil. 4466). Lietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t. y. Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |