Dusburgo kronika

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys buvo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad birželio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis paleido8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Castrum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Hartknochas Dusburgoe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vilniumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkurtas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dusburgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai vertas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnemburgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: improvise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [netikėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę].

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gediminas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš paties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pareiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo paties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar provincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie daržoves yra teigiama, jog lietuviai jas pradėję auginti, kada jau buvo arčiau susipažinę su slavų tautomis (J. Jaroszewicz). Kas liečia kopūstus, Dusburgo kronikoje yra pažymėta, jog jie prūsams buvę nežinomi, ir todėl prūsai, matydami ordino brolius valgant žoles (kopūstus), lyginę juos su arkliais ir mulais (SRP, I, 90). Jau viduriniame geležies amžiuje žemės darbui buvo imta naudoti gyvulio traukiamoji jėga, pirmoje eilėje jaučių jungas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys buvo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad birželio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis paleido8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Castrum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.