Dusburgo kronika

PDF 64

387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri­ chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu­ vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir­ želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei­ do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast­ rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.

PDF 64

387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri­ chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu­ vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir­ želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei­ do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast­ rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.

PDF 64

Kita užuomina \nDusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] \nyra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri­\nchas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė \njos užimti, o tik sudegino papilį.

PDF 142

Apie daržoves yra teigiama, jog lietuviai jas pradėję auginti, kada jau buvo arčiau susipažinę su slavų tautomis (J. Jaroszewicz). Kas liečia kopūstus, Dusburgo kronikoje yra pažymėta, jog jie prūsams buvę nežinomi, ir todėl prūsai, matydami ordino brolius valgant žoles (kopūstus), lyginę juos su arkliais ir mulais (SRP, I, 90). Jau viduriniame geležies amžiuje žemės darbui buvo imta naudoti gyvulio traukiamoji jėga, pirmoje eilėje jaučių jungas.

PDF 64

Kita užuomina \nDusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] \nyra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri­\nchas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė \njos užimti, o tik sudegino papilį.

PDF 63

Hartknochas Dusbur- goe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Ge- demini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vil­ niumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkur­ tas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver­ tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- burgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im­ provise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti­ kėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę].

PDF 105

Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gedi­ minas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš pa­ ties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pa­ reiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo pa­ ties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar pro­ vincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti.