Dusburgo kronika

Santrauka

Kas liečia kopūstus, Dusburgo kronikoje yra pažymėta, jog jie prūsams buvę nežinomi, ir todėl prūsai, matydami ordino brolius valgant žoles (kopūstus), lyginę juos su arkliais ir mulais (SRP, I, 90).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgo kronikoje pažymėta, kad kopūstai prūsams buvę nežinomi, o juos valgiusius ordino brolius prūsai lyginę su arkliais ir mulais.		c-001
t-002 Dusburgo kronika prie 1317 m. mini, kad Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė apgulė Gedimino pilį, bet jos neužėmė.		c-002
t-003 Iš Dusburgo žinių daroma išvada, kad Gedimino pilis buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje ir galėjo stovėti prie Nemuno.		c-003
t-004 Dusburgo teigimu, Gedimino pasiuntinys Rygoje pareiškė, kad valdovas nesiuntė laiškų dėl savo ar valdinių krikšto.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: Dusburgo kronika prie 1317 m. mini, kad Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė apgulė Gedimino pilį, bet jos neužėmė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri­ chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Iš Dusburgo žinių daroma išvada, kad Gedimino pilis buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje ir galėjo stovėti prie Nemuno.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trečią kartą šis papilys bu­ vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir­ želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei­ do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast­ rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Dusburgo teigimu, Gedimino pasiuntinys Rygoje pareiškė, kad valdovas nesiuntė laiškų dėl savo ar valdinių krikšto.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gedi­ minas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš pa­ ties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pa­ reiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo pa­ ties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar pro­ vincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Dusburgo kronikoje pažymėta, kad kopūstai prūsams buvę nežinomi, o juos valgiusius ordino brolius prūsai lyginę su arkliais ir mulais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie daržoves yra teigiama, jog lietuviai jas pradėję auginti, kada jau buvo arčiau susipažinę su slavų tautomis (J. Jaroszewicz). Kas liečia kopūstus, Dusburgo kronikoje yra pažymėta, jog jie prūsams buvę nežinomi, ir todėl prūsai, matydami ordino brolius valgant žoles (kopūstus), lyginę juos su arkliais ir mulais (SRP, I, 90). Jau viduriniame geležies amžiuje žemės darbui buvo imta naudoti gyvulio traukiamoji jėga, pirmoje eilėje jaučių jungas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai