saltinis

De geticae gentis origine ac rebus gestis

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Tikrai tikėtina, jog vardas tautos, įsikūru­ sios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vidivarijai], duotas Jornandeso (De geticae gentis origine ac rebus ges­ tis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir karo žygius]); yra ne kokios nors vie­ nos tautos nomen gentile.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ Jornandes minėjo prie Vyslos žiočių įsikūrusius vidivarijus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

i\nKol istorikai neįstengė rasti patiki­\nmos išvados apie lietuvių tautos \nkilmę, kol kas to dar neketinu šia­\nme veikale aptarti; vis dėlto turiu \npripažinti, kad švedų mokslininko \nThunmano tyrinėjimai ir prie­\nlaidos panašiausios į tiesą. Tikrai \ntikėtina, jog vardas tautos, įsikūru­\nsios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vi- \ndivarijai], duotas Jornandeso \n(De geticae gentis origine ac rebus ges­\ntis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir \nkaro žygius]); yra ne kokios nors vie­\nnos tautos nomen gentile [giminės \nvardas], bet toks įvairių tautų sam­\nbūrio nomen sociale [bendruomenės \nvardas], koks yra frankų pavadini­\nmas.
t-002vidutinis

Jordanas veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ agazirus apibūdino kaip karingą gentį prie estų, gyvenusią iš gyvulių auginimo ir medžioklės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėto­ jai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ri­ bojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
t-003vidutinis

Narbutas, remdamasis Jordanu, skirius vaizdavo kaip gotų kaimynus, iš pradžių taikiai gyvenusius ir labiau linkusius į žemdirbystę negu kariavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šių karingų\nplėšikų būriai, savaime suprantama, negalėjo ilgai gy­\nventi taikiai ir, kai kaimynystėje nebuvo ko plėšti, ėmė\nvaidytis ir kariauti tarpusavyje. Tas pats istorikas Jorda­\nnas, pasakodamas apie gotų kivirčus, pirmiausia mini\nskirius, iš pradžių taikiai gyvenusius su kitomis gotų\ngentimis; jie labiau linko į žemdirbystę ir namų verslus\nnegu į kariavimą. Tačiau atsitiko taip, kad svebų kara­\nliukai Hunimundas ir Alarikas, gotų plėšikiškų žygių\nbendrininkai, kažin kokio pavydo šiai pagrindinei tautai\npaskatinti, ėmė maištauti ir sukėlė pilietinį karą.
t-004vidutinis

Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Jorda­ nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako­ jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks­ čiau buvo vadinama hiriais. Taigi privalome patyrinėti šios trečios lietuvių genties, grįžusios su gotais į Rytus, kelius.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas