Šaltinis

De geticae gentis origine ac rebus gestis

4 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Tikrai tikėtina, jog vardas tautos, įsikūru­ sios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vidivarijai], duotas Jornandeso (De geticae gentis origine ac rebus ges­ tis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir karo žygius]); yra ne kokios nors vie­ nos tautos nomen gentile.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ Jornandes minėjo prie Vyslos žiočių įsikūrusius vidivarijus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

i Kol istorikai neįstengė rasti patikimos išvados apie lietuvių tautos kilmę, kol kas to dar neketinu šiame veikale aptarti; vis dėlto turiu pripažinti, kad švedų mokslininko Thunmano tyrinėjimai ir prielaidos panašiausios į tiesą. Tikrai tikėtina, jog vardas tautos, įsikūrusios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vidivarijai], duotas Jornandeso (De geticae gentis origine ac rebus gestis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir karo žygius]); yra ne kokios nors vienos tautos nomen gentile [giminės vardas], bet toks įvairių tautų sambūrio nomen sociale [bendruomenės vardas], koks yra frankų pavadinimas.
t-002vidutinis

Jordanas veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ agazirus apibūdino kaip karingą gentį prie estų, gyvenusią iš gyvulių auginimo ir medžioklės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėtojai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ribojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
t-003vidutinis

Narbutas, remdamasis Jordanu, skirius vaizdavo kaip gotų kaimynus, iš pradžių taikiai gyvenusius ir labiau linkusius į žemdirbystę negu kariavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šių karingų plėšikų būriai, savaime suprantama, negalėjo ilgai gyventi taikiai ir, kai kaimynystėje nebuvo ko plėšti, ėmė vaidytis ir kariauti tarpusavyje. Tas pats istorikas Jordanas, pasakodamas apie gotų kivirčus, pirmiausia mini skirius, iš pradžių taikiai gyvenusius su kitomis gotų gentimis; jie labiau linko į žemdirbystę ir namų verslus negu į kariavimą. Tačiau atsitiko taip, kad svebų karaliukai Hunimundas ir Alarikas, gotų plėšikiškų žygių bendrininkai, kažin kokio pavydo šiai pagrindinei tautai paskatinti, ėmė maištauti ir sukėlė pilietinį karą.
t-004vidutinis

Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Jordanas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasakojimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anksčiau buvo vadinama hiriais. Taigi privalome patyrinėti šios trečios lietuvių genties, grįžusios su gotais į Rytus, kelius.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas