Veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ Jornandes minėjo prie Vyslos žiočių įsikūrusius vidivarijus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 30
i Kol istorikai neįstengė rasti patikimos išvados apie lietuvių tautos kilmę, kol kas to dar neketinu šiame veikale aptarti; vis dėlto turiu pripažinti, kad švedų mokslininko Thunmano tyrinėjimai ir prielaidos panašiausios į tiesą. Tikrai tikėtina, jog vardas tautos, įsikūrusios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vidivarijai], duotas Jornandeso (De geticae gentis origine ac rebus gestis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir karo žygius]); yra ne kokios nors vienos tautos nomen gentile [giminės vardas], bet toks įvairių tautų sambūrio nomen sociale [bendruomenės vardas], koks yra frankų pavadinimas.
Jordanas veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ agazirus apibūdino kaip karingą gentį prie estų, gyvenusią iš gyvulių auginimo ir medžioklės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 287
281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėtojai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ribojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
Narbutas, remdamasis Jordanu, skirius vaizdavo kaip gotų kaimynus, iš pradžių taikiai gyvenusius ir labiau linkusius į žemdirbystę negu kariavimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 293
Šių karingų plėšikų būriai, savaime suprantama, negalėjo ilgai gyventi taikiai ir, kai kaimynystėje nebuvo ko plėšti, ėmė vaidytis ir kariauti tarpusavyje. Tas pats istorikas Jordanas, pasakodamas apie gotų kivirčus, pirmiausia mini skirius, iš pradžių taikiai gyvenusius su kitomis gotų gentimis; jie labiau linko į žemdirbystę ir namų verslus negu į kariavimą. Tačiau atsitiko taip, kad svebų karaliukai Hunimundas ir Alarikas, gotų plėšikiškų žygių bendrininkai, kažin kokio pavydo šiai pagrindinei tautai paskatinti, ėmė maištauti ir sukėlė pilietinį karą.
Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 295
Jordanas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasakojimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anksčiau buvo vadinama hiriais. Taigi privalome patyrinėti šios trečios lietuvių genties, grįžusios su gotais į Rytus, kelius.