saltinis

De geticae gentis origine ac rebus gestis

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ Jornandes minėjo prie Vyslos žiočių įsikūrusius vidivarijus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 30

i\nKol istorikai neįstengė rasti patiki\nmos išvados apie lietuvių tautos \nkilmę, kol kas to dar neketinu šia\nme veikale aptarti; vis dėlto turiu \npripažinti, kad švedų mokslininko \nThunmano tyrinėjimai ir prie\nlaidos panašiausios į tiesą. Tikrai \ntikėtina, jog vardas tautos, įsikūru\nsios prie Vyslos žiočių - vidivarii [vi- \ndivarijai], duotas Jornandeso \n(De geticae gentis origine ac rebus ges\ntis Cap. 5 [apie gotų genties kilmę ir \nkaro žygius]); yra ne kokios nors vie\nnos tautos nomen gentile [giminės \nvardas], bet toks įvairių tautų sam\nbūrio nomen sociale [bendruomenės \nvardas], koks yra frankų pavadini\nmas.

t-002vidutinis

Jordanas veikale „De geticae gentis origine ac rebus gestis“ agazirus apibūdino kaip karingą gentį prie estų, gyvenusią iš gyvulių auginimo ir medžioklės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 287

281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėto jai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ri bojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.

t-003vidutinis

Narbutas, remdamasis Jordanu, skirius vaizdavo kaip gotų kaimynus, iš pradžių taikiai gyvenusius ir labiau linkusius į žemdirbystę negu kariavimą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 293

Šių karingų\nplėšikų būriai, savaime suprantama, negalėjo ilgai gy\nventi taikiai ir, kai kaimynystėje nebuvo ko plėšti, ėmė\nvaidytis ir kariauti tarpusavyje. Tas pats istorikas Jorda\nnas, pasakodamas apie gotų kivirčus, pirmiausia mini\nskirius, iš pradžių taikiai gyvenusius su kitomis gotų\ngentimis; jie labiau linko į žemdirbystę ir namų verslus\nnegu į kariavimą. Tačiau atsitiko taip, kad svebų kara\nliukai Hunimundas ir Alarikas, gotų plėšikiškų žygių\nbendrininkai, kažin kokio pavydo šiai pagrindinei tautai\npaskatinti, ėmė maištauti ir sukėlė pilietinį karą.

t-004vidutinis

Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 295

Jorda nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais. Taigi privalome patyrinėti šios trečios lietuvių genties, grįžusios su gotais į Rytus, kelius.