t-001vidutinis
1543 m. Šv. Kryžiaus koplyčios fundacijos akte minima, kad po 1533 m. gaisro buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr. Grzybowski, 1. 40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmingai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadintas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšomis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pirkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas paliktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga netikėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17. Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atminimui pagerbti. O koplyčia, apie kurią kalbame, tai ne dabartinė bonifratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuolyno pastatus ir iki šios dienos jos sienos laiko prioro celę.