t-001vidutinis
1543 m. Šv. Kryžiaus koplyčios fundacijos akte minima, kad po 1533 m. gaisro buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr. Grzybowski, 1. 40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas pa liktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga neti kėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17. Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulp tūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atmi nimui pagerbti. O koplyčia, apie ku rią kalbame, tai ne dabartinė bonif ratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuoly no pastatus ir iki šios dienos jos sie nos laiko prioro celę.