saltinis

1543 m. Šv. Kryžiaus koplyčios fundacijos aktas

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1543 m. Šv. Kryžiaus koplyčios fundacijos akte minima, kad po 1533 m. gaisro buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 282-283

14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr. Grzybowski, 1. 40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin­ gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin­ tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo­ mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele­ lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­ tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­ dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir­ kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas pa­ liktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga neti­ kėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17. Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulp­ tūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atmi­ nimui pagerbti. O koplyčia, apie ku­ rią kalbame, tai ne dabartinė bonif­ ratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuoly­ no pastatus ir iki šios dienos jos sie­ nos laiko prioro celę.