„Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat s

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Aniems laikams Gedimino religinis pakantrumas buvo nuosta­ bus. Popiežiaus legato pasiuntiniams apie savo ir Lietuvos valsty­ bės tikėjimo klausimą jis pareiškė : « Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tar­ nauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat savuoju būdu, o mes Dievą garbiname savuoju papročiu, — ir visi turime vieną Dievą ».^11 Iš tų autentiškų Gedimino žodžių matyti platus žvilgsnis toleranto valdovo, kurio valstybėje buvo daug tautų ir religijų^12.