t-001vidutinis
Narbutas rašo, kad žemesnės kategorijos žyniai miškuose, prie vandenų ir turgavietėse įsirengdavo laikinus ar pastovius aukurus aukoms.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pačiuose Prūsuose yra panašių vietų, kurių suskaičiuojama iki šešeto, o Hartknochas veltui kamuojasi su jomis nežinodamas, kurią laikyti tikrąja Romove; mat tie pavadinimai galėjo atsirasti dėl įvairių krašto nutikimų, kurie galėjo paskatinti vyriausiuosius žynius apleisti vieną vietą ir perkelti savo buveinę į kitą ir kartu įkurti naują šventyklą. Kadangi lietuvių genties tautos turėjo krivių įvairiose vietose, todėl buvo gausu ir aukų atnašavimo vietų, kurios nebuvo šventyklos to žodžio prasme. Taip pat ir žemesnės kategorijos žyniai įsirengdavo laikinus arba pastovius aukurus miškuose, po šventaisiais medžiais, upių, ežerų pakrantėse, vidury miestų turgaviečių ir ten prireikus atnašaudavo aukas.