Žynių laikini ir pastovūs aukurai miškuose, prie vandenų ir turgavietėse

Santrauka

Narbutas rašo, kad žemesnės kategorijos žyniai miškuose, prie vandenų ir turgavietėse įsirengdavo laikinus ar pastovius aukurus aukoms.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad žemesnės kategorijos žyniai miškuose, prie vandenų ir turgavietėse įsirengdavo laikinus ar pastovius aukurus aukoms. global_id t-189959		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad žemesnės kategorijos žyniai miškuose, prie vandenų ir turgavietėse įsirengdavo laikinus ar pastovius aukurus aukoms.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Pačiuose Prūsuose yra panašių vietų, kurių suskaičiuojama iki šešeto, o Hartknochas veltui kamuojasi su jomis nežinodamas, kurią laikyti tikrąja Romo- ve; mat tie pavadinimai galėjo atsirasti dėl įvairių krašto nuti­ kimų, kurie galėjo paskatinti vyriausiuosius žynius apleisti vieną vietą ir perkelti savo buveinę į kitą ir kartu įkurti naują šven­ tyklą. Kadangi lietuvių genties tautos turėjo krivių įvairiose vietose, todėl buvo gausu ir aukų atnašavimo vietų, kurios ne­ buvo šventyklos to žodžio prasme. Taip pat ir žemesnės kate­ gorijos žyniai įsirengdavo laikinus arba pastovius aukurus miš­ kuose, po šventaisiais medžiais, upių, ežerų pakrantėse, vidu­ ry miestų turgaviečių ir ten prireikus atnašaudavo aukas.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai