Žmonų išpirka ir žmonos tarnystės pareigos Dusburgiečio vaizde
2 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Dusburgietis teigia, kad pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dusburgietis teigia, kad išpirktų žmoną. Dusburgietis teigia, kad lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a.
Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212. Jų krašte niekam neleidžiama elgetauti, pavargėliai laisvai vaikšto nuo namo prie namo ir nesidrovėdami valgo kada tinkami.
Turi paprotį lažintis, jog vaišėse visi gers po lygiai ir be saiko, todėl svečiui namiškiai siūlo gerti su tokia sąlyga, kad, jiems štai savo žodį tesėjus ir štai tokį saiką išgėrus, ir svečias privaląs tiek pat išgerti; tokios gėrynės taip ilgai tęsiasi, iki nusigeria visi: svečias su namiškiais, žmona su vyru, sūnus su dukterimi. Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212.
212 XIII a. stambieji žemvaldžiai pirkdavo ir parduodavo moteris, nelaisvosios šeimynos nares. Lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a. ir vėliau buvo sinonimai. Atrodo, Dusburgietis bus supainiojęs moters — nelaisvos šeimynos narės padėtį su žmonos — gyvenimo draugės padėtimi.