Santrauka

Dusburgietis teigia, kad pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dusburgietis teigia, kad išpirktų žmoną. Dusburgietis teigia, kad lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211.c-001 c-004
t-002 Dusburgietis teigia, kad išpirktų žmoną.c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212. Jų krašte niekam neleidžiama elgetauti, pavargėliai laisvai vaikšto nuo namo prie namo ir nesidrovėdami valgo kada tinkami.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad išpirktų žmoną.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Iš pagarbos savo dievams kurie ne kurie kasdien maudosi pirtyse, kiti pirties tiesiog kęste nekenčia. Moterys ir vyrai pratę verpti, vieni — linus, kiti — vilnas,

211 Senovės paprotys reikalavo, kad jaunikis pinigais ar daiktais mokėtų jaunosios tėvui, t. y. išpirktų žmoną. Galėjo tai būti praktikuojama ir XIII a., nes paprotys buvo žinomas ir vėliau.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

212 XIII a. stambieji žemvaldžiai pirkdavo ir parduodavo moteris, nelaisvosios šeimynos nares. Lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a. ir vėliau buvo sinonimai. Atrodo, Dusburgietis bus supainiojęs moters — nelaisvos šeimynos narės padėtį su žmonos — gyvenimo draugės padėtimi.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Žmonų išpirka ir žmonos tarnystės pareigos Dusburgiečio vaizde papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Turi paprotį lažintis, jog vaišėse visi gers po lygiai ir be saiko, todėl svečiui namiškiai siūlo gerti su tokia sąlyga, kad, jiems štai savo žodį tesėjus ir štai tokį saiką išgėrus, ir svečias privaląs tiek pat išgerti; tokios gėrynės taip ilgai tęsiasi, iki nusigeria visi: svečias su namiškiais, žmona su vyru, sūnus su dukterimi. Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
patikimumo_pagrindimasCitata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai