Paprotys

Žmonų išpirka ir žmonos tarnystės pareigos Dusburgiečio vaizde

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Prūsai pagal seną paprotį žmonas pirkdavosi už tam tikrą pinigų sumą ir laikė jas tarsi tarnaitėmis.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 70

Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212. Jų krašte niekam neleidžiama elgetauti, pavargėliai laisvai vaikšto nuo namo prie namo ir nesidrovėdami valgo kada tinkami.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 70

Turi paprotį lažintis, jog vaišėse visi gers po lygiai ir be saiko, todėl svečiui namiškiai siūlo gerti su tokia sąlyga, kad, jiems štai savo žodį tesėjus ir štai tokį saiką išgėrus, ir svečias privaląs tiek pat išgerti; tokios gėrynės taip ilgai tęsiasi, iki nusigeria visi: svečias su namiškiais, žmona su vyru, sūnus su dukterimi. Pagal seną paprotį, kurį prūsai išlaikė po šiai dienai, jie žmonas perkasi už tam tikrą pinigų sumą211. Dėl to žmoną laiko nelyginant tarnaitę [sicut ancillam]: ji su savo vyru nesėda prie vieno stalo, o tam tikromis dienomis plauna kojas namiškiams ir svečiams212.
t-002vidutinis

Komentare teigiama, kad Dusburgietis veikiausiai supainiojo nelaisvos šeimynos moters padėtį su žmonos kaip gyvenimo draugės padėtimi.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 70

212 XIII a. stambieji žemvaldžiai pirkdavo ir parduodavo moteris, nelaisvosios šeimynos nares. Lietuvių kalboje žodžiai moteris ir žmona XVI a. ir vėliau buvo sinonimai. Atrodo, Dusburgietis bus supainiojęs moters — nelaisvos šeimynos narės padėtį su žmonos — gyvenimo draugės padėtimi.