Viešasis ir namų svetingumas Numėjo ir Peskijos globoje

Santrauka

Narbutas lietuvių genties tautoms priskyrė religijos pašventintą svetingumą, apėmusį šventyklų, šventų giraičių ir namijų prieglobstį.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas lietuvių genties tautoms priskyrė religijos pašventintą svetingumą, apėmusį šventyklų, šventų giraičių ir namijų prieglobstį. global_id t-189877		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas lietuvių genties tautoms priskyrė religijos pašventintą svetingumą, apėmusį šventyklų, šventų giraičių ir namijų prieglobstį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvių genties tautos labai gerbė religijos pašventintą ma­ lonų svetingumą; tą mūsų protėviams pripažino net jų nedrau­ gai. Būta ir viešo svetingumo, tai yra šventyklose ir šventose giraitėse; ten ne tik žmogus, bet ir kiekvienas gyvas padaras rasdavo prieglobstį nuo persekiojimo. Tikrąja to žodžio pras­ me tai buvo šventosios slėptuvės,/lz>7«. Miestuose būdavo sve­ čių namai, vadinti namijomis (Numejone). Juose apgyvendin­ ti svetimšaliai jausdavosi visiškai saugūs - tiek asmenys, tiek turtas.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai