Vėlinės po Ilgių šventės ir kaimo mirusiųjų pagerbimas
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas, remdamasis Lasickiu, Vėlines aiškina kaip po Ilgių šventės vykusį viso kaimo mirusiųjų pagerbimą. Narbutas aprašo Vėlinių paprotį, kai mirusiųjų vėlės pirmiausia kviestos į pirtį, o joms paruošti prausimo reikmenys ir drabužiai.
Tai visiškai primena Antikos žmonių\nCircumpotatio (gėrimą ratu), kurį su tokiomis pastangomis So-\nlonas bandė išnaikinti Atėnuose, o decemvirai - Romoje. Be\nšitų iškilmių, kiekviena šventė, išskyrus Rasos šventę, baigda\nvosi minėjimu mirusiųjų garbei: Lasickis iš savo žinių pateikia\napeigų mirusiųjų garbei, atliekamų po Ilgių šventės, aprašymą.\nTa diena vadinasi Vėlinės bene dėl to, kad ją švęsdavo visas kai\nmas visiems savo mirusiesiems pagerbti.
Mirusiųjų vėles pir miausia kviesdavo į pirtį, kur kiekvienai iš pakviestųjų buvo pa ruošti prausimo reikmenys ir drabužiai. Paskui atskirai paruoš toje troboje valgiais ir gėrimais padengia stalą, o patys parvyks- ia namo ir tris dienas puotauja. Pagaliau mirusiesiems skirtus dalykus ir maistą nuneša ant kapų; mostais atsisveikinę su mi rusiaisiais, nueina. Kam patinka, gali pasiimti, kas palikta. Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu rėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje.