Santrauka
Narbutas, remdamasis Lasickiu, Vėlines aiškina kaip po Ilgių šventės vykusį viso kaimo mirusiųjų pagerbimą. Narbutas aprašo Vėlinių paprotį, kai mirusiųjų vėlės pirmiausia kviestos į pirtį, o joms paruošti prausimo reikmenys ir drabužiai.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas, remdamasis Lasickiu, Vėlines aiškina kaip po Ilgių šventės vykusį viso kaimo mirusiųjų pagerbimą.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas aprašo Vėlinių paprotį, kai mirusiųjų vėlės pirmiausia kviestos į pirtį, o joms paruošti prausimo reikmenys ir drabužiai.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas aprašo Vėlinių paprotį, kai mirusiųjų vėlės pirmiausia kviestos į pirtį, o joms paruošti prausimo reikmenys ir drabužiai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Mirusiųjų vėles pir miausia kviesdavo į pirtį, kur kiekvienai iš pakviestųjų buvo pa ruošti prausimo reikmenys ir drabužiai. Paskui atskirai paruoš toje troboje valgiais ir gėrimais padengia stalą, o patys parvyks- ia namo ir tris dienas puotauja. Pagaliau mirusiesiems skirtus dalykus ir maistą nuneša ant kapų; mostais atsisveikinę su mi rusiaisiais, nueina. Kam patinka, gali pasiimti, kas palikta. Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu rėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |