Narbutas, remdamasis Lasickiu, Vėlines aiškina kaip po Ilgių šventės vykusį viso kaimo mirusiųjų pagerbimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 387
Tai visiškai primena Antikos žmonių\nCircumpotatio (gėrimą ratu), kurį su tokiomis pastangomis So-\nlonas bandė išnaikinti Atėnuose, o decemvirai - Romoje. Be\nšitų iškilmių, kiekviena šventė, išskyrus Rasos šventę, baigda\nvosi minėjimu mirusiųjų garbei: Lasickis iš savo žinių pateikia\napeigų mirusiųjų garbei, atliekamų po Ilgių šventės, aprašymą.\nTa diena vadinasi Vėlinės bene dėl to, kad ją švęsdavo visas kai\nmas visiems savo mirusiesiems pagerbti.
Narbutas aprašo Vėlinių paprotį, kai mirusiųjų vėlės pirmiausia kviestos į pirtį, o joms paruošti prausimo reikmenys ir drabužiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 386
Mirusiųjų vėles pir miausia kviesdavo į pirtį, kur kiekvienai iš pakviestųjų buvo pa ruošti prausimo reikmenys ir drabužiai. Paskui atskirai paruoš toje troboje valgiais ir gėrimais padengia stalą, o patys parvyks- ia namo ir tris dienas puotauja. Pagaliau mirusiesiems skirtus dalykus ir maistą nuneša ant kapų; mostais atsisveikinę su mi rusiaisiais, nueina. Kam patinka, gali pasiimti, kas palikta. Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu rėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje.