Vaidilučių ir žynių skaistybės norma, šventyklinė tarnyba ir šventosios ugnies saugojimas
4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, pasakoja, kad Kęstutis išsivežė vaidilutę Birutę į Naujuosius Trakus ir ten ją vedė. Narbutas rašo, kad kiekvienas žynys ar vaidilutė privalėjo likti viengungiai, laikytis skaistybės ir būti nepapeikiamų papročių. Narbutas vaidilutes apibūdina kaip žynes, davusias amžinos skaistybės įžadus ir už priesaikos sulaužymą baustas žiauria mirtimi.
Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ug nies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Au kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.
Visokios pastabos ir istorijos liudijimai teikia žinių, kad lietuvių stabmeldystės klestėjimo laikais kiekvieno laipsnio žy nius tvirtindavo krivis. Šioms kilmingoms pareigoms rinkdavo dorovingus žmones, jau pagyvenusius, kurie visu savo gyveni mu deramai pateisindavo nuomonę apie juos. Kiekvienas žy nys ar vaidilutė privalėjo likti viengungiai, laikytis nepriekaiš tingos skaistybės, būti nepapeikiamų papročių. Kuris nusiženg davo tiems įstatymams, kaip visuomenės papiktintojas būda vo be gailesčio sudeginamas .
Apskritai visa, kas religijos dalykuose tiesiogiai susiję su moterimis arba kas iš pasakojimų, pranašavimų ir maldų sie josi su gražiąja lytimi, buvo vaidilučių sritis.
Jas rink\ndavo iš garsėjančių grožiu aukštos kilmės merginų, jos gyven\ndavo prie didžiųjų šventyklų ir deivės Praurimės žymiausių au\nkurų. Buvo ypatingos aukos, kurias atnašauti privalėjo vaidi\nlutės. Apskritai visa, kas religijos dalykuose tiesiogiai susiję su\nmoterimis arba kas iš pasakojimų, pranašavimų ir maldų sie\njosi su gražiąja lytimi, buvo vaidilučių sritis.
Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ug nies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Au kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.