Vaidilučių ir žynių skaistybės norma, šventyklinė tarnyba ir šventosios ugnies saugojimas

Santrauka

Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, pasakoja, kad Kęstutis išsivežė vaidilutę Birutę į Naujuosius Trakus ir ten ją vedė. Narbutas rašo, kad kiekvienas žynys ar vaidilutė privalėjo likti viengungiai, laikytis skaistybės ir būti nepapeikiamų papročių. Narbutas vaidilutes apibūdina kaip žynes, davusias amžinos skaistybės įžadus ir už priesaikos sulaužymą baustas žiauria mirtimi.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, pasakoja, kad Kęstutis išsivežė vaidilutę Birutę į Naujuosius Trakus ir ten ją vedė. global_id t-189784		c-001
t-002 Narbutas rašo, kad kiekvienas žynys ar vaidilutė privalėjo likti viengungiai, laikytis skaistybės ir būti nepapeikiamų papročių. global_id t-189785		c-002
t-003 Narbutas vaidilutes apibūdina kaip žynes, davusias amžinos skaistybės įžadus ir už priesaikos sulaužymą baustas žiauria mirtimi. global_id t-189786		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas vaidilutes apibūdina kaip žynes, davusias amžinos skaistybės įžadus ir už priesaikos sulaužymą baustas žiauria mirtimi.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Antikos laikais panašiai būdavo apkalbama ištisa tauta, vadinta ncurais, kurie tik tam tikram laikui pasiversdavę vilkais. Vaidilutės (Wejdalotki) Tai buvo žynės, duodančios amžinos skaistybės - tikra šio žodžio prasme - įžadus; sulaužiusias tą priesaiką bausdavo 32 Lettische Grammatik. 300

Puslapis 300

žiauriausia mirtimi: sudegindavo gyvas, išrengtas, pakabintas ant aukšto medžio, užkasdavo gyvas arba nuskandindavo Ne­ mune, įkišę į odinį, akmenų prikimštą maišą ir užsiuvę kartu su katinu, šunimi bei nuodinga gyvate.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai