Santrauka
Narbutas vaidilus apibūdina kaip dvasios ir kūno gydytojus, kurie ramindavo ligonius, skatindavo apžadus ir naudodavo Amžinosios ugnies pelenus.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas vaidilus apibūdina kaip dvasios ir kūno gydytojus, kurie ramindavo ligonius, skatindavo apžadus ir naudodavo Amžinosios ugnies pelenus.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas vaidilus apibūdina kaip dvasios ir kūno gydytojus, kurie ramindavo ligonius, skatindavo apžadus ir naudodavo Amžinosios ugnies pelenus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Visi vaidilos buvo dvasios ir kūno gydytojai. „Kai tik kas nors susirgdavo, tuojau siųsdavo pas vaidilą. Šis iš pradžių nu ramindavo ligonį, tikindamas, kad jeigu dievai lėmę jam mir ti, tai rasiąs pas juos laimingą gyvenimą. Jeigu liga užtrukdavo daugiau nei keturis mėnesius, ligonis darydavo kokius nors apžadus, įsipareigodamas dievams juos įvykdyti, kai tik pa sveiks, tačiau jeigu ir tai nepadėdavo, būdavo griebiamasi pas kutinio vaisto, tai yra atnešdavo pelenų iš Amžinosios ugnies aukuro ir juos su visokiomis apeigomis panaudodavo ligai iš ginti“25.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |