t-001vidutinis
Narbutas vaidilus apibūdina kaip dvasios ir kūno gydytojus, kurie ramindavo ligonius, skatindavo apžadus ir naudodavo Amžinosios ugnies pelenus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 295
Visi vaidilos buvo dvasios ir kūno gydytojai. „Kai tik kas\nnors susirgdavo, tuojau siųsdavo pas vaidilą. Šis iš pradžių nu\nramindavo ligonį, tikindamas, kad jeigu dievai lėmę jam mir\nti, tai rasiąs pas juos laimingą gyvenimą. Jeigu liga užtrukdavo\ndaugiau nei keturis mėnesius, ligonis darydavo kokius nors\napžadus, įsipareigodamas dievams juos įvykdyti, kai tik pa\nsveiks, tačiau jeigu ir tai nepadėdavo, būdavo griebiamasi pas\nkutinio vaisto, tai yra atnešdavo pelenų iš Amžinosios ugnies\naukuro ir juos su visokiomis apeigomis panaudodavo ligai iš\nginti“25.