Čia\natsivėrė vietovė, kur galima buvo saugiai įsikurti prie\nupės, plukdančios savo vandenis per gražias apylinkes;\nji dar ir šiandien bėga per tankiausiai gyvenamas, gra\nžiausias ir derlingiausias Volkovysko apskrities apylinkes.\nSi upė pavadinta religiniu vardu Ros; jis ir ligi šiol dar\nišliko visiškai nepakitęs. Be šių įrodymų, turime ir seno\nvės autorių paliktų, ir naujų laikų tyrimais patvirtintų\npaminklų.
Nekartosime to, ką jau sa\nkėme daugelyje šio veikalo vietų, — kad lietuvių tauta\npasiskolino daugelį religijos dalykų iš indų budistų, o\nypač apie upių šventinimą Rosės vardu; dabar priėjome\ntą mūsų veikalo vietą, kur kalbėsime apie svarbiausią\nšiuo vardu pavadintą upę, arba Nemuno žemupio dešinią\nją šaką, kuri vadinama ir Rusia, nes prie jos yra ir kraš\ntas, turintis Rusios vardą.
Nekartosime to, ką jau sa\nkėme daugelyje šio veikalo vietų, — kad lietuvių tauta\npasiskolino daugelį religijos dalykų iš indų budistų, o\nypač apie upių šventinimą Rosės vardu; dabar priėjome\ntą mūsų veikalo vietą, kur kalbėsime apie svarbiausią\nšiuo vardu pavadintą upę, arba Nemuno žemupio dešinią\nją šaką, kuri vadinama ir Rusia, nes prie jos yra ir kraš\ntas, turintis Rusios vardą.