Testamento vykdytojų pareiga padalyti turtą pagal testatoriaus valią

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dėl tokio prakeikimo ir Dievo pyk­\nčio nieko kito nebijok, tik laikinos čia, o paskui amžinos pra­\nžūties, nuo kurios malonėk, Viešpatie Dieve, apsaugoti ir \nmalonėk abiejose šiose valstybėse įtvirtinti tai, ką jose per \nmus padarei, malonėk abi šias tautas, vienybėje amžinai su­\njungtas tikros meilės, saugoti. Paskui kai kas nors, Dievo \nApvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, \ntaip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad \nnetrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že­\nmiau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsi­\nsukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, \nrimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildy­\nmui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atme­\nna tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, \no ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas \narba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai \ngali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų va­\nlią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Vieš­\npats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir ku­\nris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame \npagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai \nskelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs-\n---- • -•\n336\n\n## Puslapis 353\n\nIV KNYGA\ntamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, \npripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.