Santrauka
Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že miau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že miau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že miau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dėl tokio prakeikimo ir Dievo pyk čio nieko kito nebijok, tik laikinos čia, o paskui amžinos pra žūties, nuo kurios malonėk, Viešpatie Dieve, apsaugoti ir malonėk abiejose šiose valstybėse įtvirtinti tai, ką jose per mus padarei, malonėk abi šias tautas, vienybėje amžinai su jungtas tikros meilės, saugoti. Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že miau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsi sukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, rimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildy mui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atme na tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, o ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas arba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai gali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų va lią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Vieš pats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir ku ris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame pagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai skelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs- ---- • -• 336
Puslapis 353
IV KNYGA tamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, pripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |