t-001vidutinis
Testatorius prašė sosto įpėdinio ir abiejų valstybių luomų tarybų netrukdyti padalyti jo turtų pagal pareikštą valią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 352-353
Dėl tokio prakeikimo ir Dievo pykčio nieko kito nebijok, tik laikinos čia, o paskui amžinos pražūties, nuo kurios malonėk, Viešpatie Dieve, apsaugoti ir malonėk abiejose šiose valstybėse įtvirtinti tai, ką jose per mus padarei, malonėk abi šias tautas, vienybėje amžinai sujungtas tikros meilės, saugoti. Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus žemiau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsisukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, rimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildymui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atmena tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, o ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas arba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai gali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų valią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Viešpats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir kuris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame pagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai skelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs- ---- • -• 336 ## Puslapis 353 IV KNYGA tamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, pripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.