t-001vidutinis
Testatorius prašė sosto įpėdinio ir abiejų valstybių luomų tarybų netrukdyti padalyti jo turtų pagal pareikštą valią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 352-353
Dėl tokio prakeikimo ir Dievo pyk\nčio nieko kito nebijok, tik laikinos čia, o paskui amžinos pra\nžūties, nuo kurios malonėk, Viešpatie Dieve, apsaugoti ir \nmalonėk abiejose šiose valstybėse įtvirtinti tai, ką jose per \nmus padarei, malonėk abi šias tautas, vienybėje amžinai su\njungtas tikros meilės, saugoti. Paskui kai kas nors, Dievo \nApvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, \ntaip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad \nnetrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že\nmiau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsi\nsukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, \nrimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildy\nmui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atme\nna tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, \no ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas \narba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai \ngali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų va\nlią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Vieš\npats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir ku\nris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame \npagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai \nskelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs-\n---- • -•\n336\n\n## Puslapis 353\n\nIV KNYGA\ntamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, \npripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.