paprotys

Šubravcų narių pasivadinimas senovės lietuvių dievybių vardais

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Šubravcų draugijos nariai, išstudijavę Jano Lasickio knygą apie dievus, pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. Praktika buvo draugijos narių simbolinio tapatinimosi ir vidinės savivardystės forma.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Išstudijavę Jano Lasickio knygą, Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Legaliai veikė įvai­\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap­\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per­\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy­\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar­\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per­\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž­\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
t-003vidutinis

Šubravcų draugijos nariai rinkosi senovės lietuvių mitologijos pseudonimus ir privalėjo rinkti medžiagą apie pasirinktus mitinius personažus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvių mitologija šiuo metu domėjosi ne tik mokslininkai,\nrašytojai, bet ir visa apsišvietusioji visuomenė, akademinis jau­\nnimas. Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towar-\nzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais\npersonažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie sa­\ntyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai bu­\nvo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz.,\nPerkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie\nmitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo\nprisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku ga­\nlėtų būti draugijos išleista4. Mitinio personažo Palemono var­\ndu buvo pasivadinusi Raseinių masonų lošė5.

Vilniuje veikusi šubravcų draugija išgarsėjo, o jos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Legaliai veikė įvai­\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap­\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per­\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy­\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar­\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per­\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž­\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas