Šneibratui aukojami paukščiai ir sorų paplotėliai prie liepų
2 teiginiai3 įrašai0 ryšių
Narbutas Šneibratą apibūdina kaip paukščių ūkio ir medžioklės dievą, kuriam daugiausia aukotos vištos, antys, balandžiai ir povai. Narbutas aiškina, kad Šneibrato mitas galėjo virsti nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, o jam aukoti prie liepų kepti sorų paplotėliai.
Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per stabus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukurtos prie liepų medžių21.