Šneibratui aukojami paukščiai ir sorų paplotėliai prie liepų

Santrauka

Narbutas Šneibratą apibūdina kaip paukščių ūkio ir medžioklės dievą, kuriam daugiausia aukotos vištos, antys, balandžiai ir povai. Narbutas aiškina, kad Šneibrato mitas galėjo virsti nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, o jam aukoti prie liepų kepti sorų paplotėliai.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas Šneibratą apibūdina kaip paukščių ūkio ir medžioklės dievą, kuriam daugiausia aukotos vištos, antys, balandžiai ir povai. global_id t-189885		c-001
t-002 Narbutas aiškina, kad Šneibrato mitas galėjo virsti nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, o jam aukoti prie liepų kepti sorų paplotėliai. global_id t-189886		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aiškina, kad Šneibrato mitas galėjo virsti nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, o jam aukoti prie liepų kepti sorų paplotėliai.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tau­ tai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per sta­ bus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukur­ tos prie liepų medžių21.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai