paprotys

Šneibratui aukojami paukščiai ir sorų paplotėliai prie liepų

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Šneibratą apibūdina kaip paukščių ūkio ir medžioklės dievą, kuriam daugiausia aukotos vištos, antys, balandžiai ir povai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 111

Šneibratas (Sznejbrato)\nPaukščių ūkio ir medžioklės dievas. Jam daugiausia buvo\naukojamos vištos, antys, balandžiai, povai. Kitaip vadinosi Is-\nzwcimbratus. Jis buvo vienas svarbiausių dievų, turinčių stabų\nKomovės šventykloje.

t-002vidutinis

Narbutas aiškina, kad Šneibrato mitas galėjo virsti nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, o jam aukoti prie liepų kepti sorų paplotėliai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 111

Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tau tai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per sta bus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukur tos prie liepų medžių21.