Šeimynos dievo vištų deginimo aukos ir jų prietarinė liekana
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas Šeimos dievui skirtą auką aprašo kaip gyvų vištų deginimą krosnyje, siekiant, kad dievaičiai globotų tarnus ir sulaikytų šeimyną namuose. Narbutas to paties mito liekana laiko prietarą, kai šeimininkė neištraukia į krosnies ugnį įlėkusios vištos ir meldžiasi priešais ugnį.
Bendras tokių dievaičių\nvardas buvo Šeimos (Siejmi arba Semios) dievas. Kaip auką\njiems krosnyje degindavo gyvas vištas, nes norėdavo jų išpra\nšyti, kad globotų tarnus, kad šeimynos žmonės laikytųsi na\nmų, nepabėgtų, nepasišalintų, kai jų prireiks, kad gyventų blai\nviai ir dorai. Samdiniai, namiškiai - lietuviškai Šeimyna (Siej-\nmina).
Samdiniai, namiškiai - lietuviškai Šeimyna (Siej-\nmina).\nKaimiečiams atsitinka, kad, labai anksti rytą užkūrus kros\nnyje ugnį, višta, netikėtai išgąsdinta, įlekia į ugnį, tada prieta\nringa šeimininkė jos neištraukia, o meldžiasi priešais ugnį, ma\nnydama, kad kas nors iš šeimynos ketino pabėgti, bet dabar,\nsava valia sudegus paslaugiai vištai, nebegalės anas to įgyven\ndinti. Tai to paties mito liekana.