Šeimynos dievo vištų deginimo aukos ir jų prietarinė liekana
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Narbutas Šeimos dievui skirtą auką aprašo kaip gyvų vištų deginimą krosnyje, siekiant, kad dievaičiai globotų tarnus ir sulaikytų šeimyną namuose. Narbutas to paties mito liekana laiko prietarą, kai šeimininkė neištraukia į krosnies ugnį įlėkusios vištos ir meldžiasi priešais ugnį.
Bendras tokių dievaičių vardas buvo Šeimos (Siejmi arba Semios) dievas. Kaip auką jiems krosnyje degindavo gyvas vištas, nes norėdavo jų išprašyti, kad globotų tarnus, kad šeimynos žmonės laikytųsi namų, nepabėgtų, nepasišalintų, kai jų prireiks, kad gyventų blaiviai ir dorai. Samdiniai, namiškiai - lietuviškai Šeimyna (Siejmina).