Šeimynos dievo vištų deginimo aukos ir jų prietarinė liekana

Santrauka

Narbutas Šeimos dievui skirtą auką aprašo kaip gyvų vištų deginimą krosnyje, siekiant, kad dievaičiai globotų tarnus ir sulaikytų šeimyną namuose. Narbutas to paties mito liekana laiko prietarą, kai šeimininkė neištraukia į krosnies ugnį įlėkusios vištos ir meldžiasi priešais ugnį.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas Šeimos dievui skirtą auką aprašo kaip gyvų vištų deginimą krosnyje, siekiant, kad dievaičiai globotų tarnus ir sulaikytų šeimyną namuose. global_id t-189883		c-001
t-002 Narbutas to paties mito liekana laiko prietarą, kai šeimininkė neištraukia į krosnies ugnį įlėkusios vištos ir meldžiasi priešais ugnį. global_id t-189884		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas to paties mito liekana laiko prietarą, kai šeimininkė neištraukia į krosnies ugnį įlėkusios vištos ir meldžiasi priešais ugnį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Samdiniai, namiškiai - lietuviškai Šeimyna (Siej- mina). Kaimiečiams atsitinka, kad, labai anksti rytą užkūrus kros­ nyje ugnį, višta, netikėtai išgąsdinta, įlekia į ugnį, tada prieta­ ringa šeimininkė jos neištraukia, o meldžiasi priešais ugnį, ma­ nydama, kad kas nors iš šeimynos ketino pabėgti, bet dabar, sava valia sudegus paslaugiai vištai, nebegalės anas to įgyven­ dinti. Tai to paties mito liekana.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai