t-001vidutinis
Narbutas Šeimos dievui skirtą auką aprašo kaip gyvų vištų deginimą krosnyje, siekiant, kad dievaičiai globotų tarnus ir sulaikytų šeimyną namuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 174
Bendras tokių dievaičių vardas buvo Šeimos (Siejmi arba Semios) dievas. Kaip auką jiems krosnyje degindavo gyvas vištas, nes norėdavo jų išprašyti, kad globotų tarnus, kad šeimynos žmonės laikytųsi namų, nepabėgtų, nepasišalintų, kai jų prireiks, kad gyventų blaiviai ir dorai. Samdiniai, namiškiai - lietuviškai Šeimyna (Siejmina).