Santrauka
Narbutas Romuvą vadina lietuvių dievų šventove ir sieja ją su lietuvių šventuoju miestu Romnome. Narbutas sako, kad šis pavadinimas, praėjus daugeliui amžių, dar buvo atpažįstamas prie mažo upelio ir gyvenvietėje.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: religinė praktika
Atlikimas
- kas atlieka: lietuvių genties kartos
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas Romuvą vadina lietuvių dievų šventove ir teigia, kad lietuvių gentys ją šventindavo prie dviejų upių santakos. | ||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-174957
citata_originali: |
I
viduryje atsiduria Oskolo upės slėnis, galima lengvai su
prasti, kad gelonai gyveno1 šiandienėje Starobelsko ap
skrityje, arba prie Doneco ir Sulos aukštupių (§58). Bū
tent ten į Sulos upę įteka upė Romna, prie jos žiočių
buvusi senovinė Romno tvirtovė, o šiandien slaviškai va
dinamas Romno miestelis. Sis pavadinimas mums prime
na vardą lietuvių šventojo miesto Romnome, Romuvos,
arba lietuvių dievų šventovės, kurią, kad ir kur ji būtų,
lietuvių genties kartos vadindavo tik taip ir turėjo įprotį
jas šventinti tokioje vietoje prie dviejų upių, t. y. jų san
takoje.
citata_rodoma: “buvusi senovinė Romno tvirtovė, o šiandien slaviškai va\ndinamas Romno miestelis. Sis pavadinimas mums prime\nna vardą lietuvių šventojo miesto Romnome, Romuvos,\narba lietuvių dievų šventovės, kurią, kad ir kur ji būtų,\nlietuvių genties kartos vadindavo tik taip ir turėjo įprotį\njas šventinti tokioje vietoje prie dviejų upių, t. y. jų san\ntakoje.”
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-192088