paprotys

Romuvos vardinimas ir šventinimas prie dviejų upių santakos

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Romuvą vadina lietuvių dievų šventove ir teigia, kad lietuvių gentys ją šventindavo prie dviejų upių santakos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 205

buvusi senovinė Romno tvirtovė, o šiandien slaviškai va\ndinamas Romno miestelis. Sis pavadinimas mums prime\nna vardą lietuvių šventojo miesto Romnome, Romuvos,\narba lietuvių dievų šventovės, kurią, kad ir kur ji būtų,\nlietuvių genties kartos vadindavo tik taip ir turėjo įprotį\njas šventinti tokioje vietoje prie dviejų upių, t. y. jų san\ntakoje.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

I viduryje atsiduria Oskolo upės slėnis, galima lengvai su prasti, kad gelonai gyveno1 šiandienėje Starobelsko ap skrityje, arba prie Doneco ir Sulos aukštupių (§58). Bū tent ten į Sulos upę įteka upė Romna, prie jos žiočių buvusi senovinė Romno tvirtovė, o šiandien slaviškai va dinamas Romno miestelis. Sis pavadinimas mums prime na vardą lietuvių šventojo miesto Romnome, Romuvos, arba lietuvių dievų šventovės, kurią, kad ir kur ji būtų, lietuvių genties kartos vadindavo tik taip ir turėjo įprotį jas šventinti tokioje vietoje prie dviejų upių, t. y. jų san takoje.