Perkūnaitėlės maldavimas apsaugoti laukus nuo audrų

Santrauka

Narbutas rašė, kad žemdirbiai Perkūnaitėlę garbino kaip oro permainų valdovę ir maldavo apsaugoti laukus nuo krušos, liūčių bei griausmų.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad žemdirbiai Perkūnaitėlę garbino kaip oro permainų valdovę ir maldavo apsaugoti laukus nuo krušos, liūčių bei griausmų. global_id t-189929		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašė, kad žemdirbiai Perkūnaitėlę garbino kaip oro permainų valdovę ir maldavo apsaugoti laukus nuo krušos, liūčių bei griausmų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ką paliko Lasickis ir ką čia ką tik pasakėme, to teisingumą patvirtina tyrimai. Žemdirbiai garbino šią deivę kaip oro per­ mainų valdovę; ypač valstietės maldaudavo jos, kad apgintų pas Perkūną laukus nuo krušos, liūčių, griausmų. Žemaitijoje, kai kuriose vietose, iki šiol tebesimeldžia Perkūnaitėlei, tik savo maldas kreipia į švenčiausiąją mergelę Mariją, kurią jie vadi­ na Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. Net būta papro­ čio vadinti švente Maloningosios Dievo motinos švente. Šis kaimiečių meldimasis sutampa su žinomomis senovės Romos žemdirbių maldomis Junonai, vadinamai Populonia.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai