paprotys

Perkūnaitėlės maldavimas apsaugoti laukus nuo audrų

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad žemdirbiai Perkūnaitėlę garbino kaip oro permainų valdovę ir maldavo apsaugoti laukus nuo krušos, liūčių bei griausmų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 124

Ką paliko Lasickis ir ką čia ką tik pasakėme, to teisingumą patvirtina tyrimai. Žemdirbiai garbino šią deivę kaip oro per­ mainų valdovę; ypač valstietės maldaudavo jos, kad apgintų pas Perkūną laukus nuo krušos, liūčių, griausmų. Žemaitijoje, kai kuriose vietose, iki šiol tebesimeldžia Perkūnaitėlei, tik savo maldas kreipia į švenčiausiąją mergelę Mariją, kurią jie vadi­ na Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. Net būta papro­ čio vadinti švente Maloningosios Dievo motinos švente. Šis kaimiečių meldimasis sutampa su žinomomis senovės Romos žemdirbių maldomis Junonai, vadinamai Populonia.