Pergalės grobio aukojimas dievams ir trečdalio skyrimas kriviui
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Dusburgietis teigia, kad dusburgiečio krivis tam tikra prasme analogiškas Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žyniui, senovės papročiu aukojančiam dievams (jiems duodama trečdalis karo grobio), išburiančiam žemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse (LRCh, eil. Dusburgietis teigia, kad po pergalės jie aukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį atiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Dusburgietis teigia, kad šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse gyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet, prieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali pastovėti. Prūsai retai kada imasi kokio.
Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti. Prūsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukę, kaip reikalauja jų\npapročiai, burtų ir šitaip nepasiteiravę savo dievų, ar gerai, ar blogai tas darbas pavyksiąs.
Dėl šitų mirusiųjų nutikdavo tokių velniškų\npatyčių, kad štai, mirusiojo tėvams nuėjus pas minėtąjį popiežių — krivį ir paklausus,\nar tokią ir tokią dieną bei tokią ir tokią naktį jis nesąs matęs ko einant į jų namus, tas\nnedvejodamas pasakydavo, kokie buvo mirusiojo drabužiai, ginklai210, žirgai bei šeimyna,\nbe to, siekdamas didesnio įtikinamumo, pridurdavo, jog, girdi, jo namų durų staktoje\nnumirėlis esąs palikęs vienokią ar kitokią žymę ietimi ar kitu kokiu įrankiu. Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti.
Dusburgiečio krivis\ntam tikra prasme analogiškas Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žyniui, senovės\npapročiu aukojančiam dievams (jiems duodama trečdalis karo grobio), išburiančiam\nžemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse (LRCh, eil. 4680), be to, Lietuvos\nmetraščių istorinės tradicijos duomenims apie Gedimino žynį Lizdeiką (ПСРЛ, t. 17, стб.
Dėl šitų mirusiųjų nutikdavo tokių velniškų\npatyčių, kad štai, mirusiojo tėvams nuėjus pas minėtąjį popiežių — krivį ir paklausus,\nar tokią ir tokią dieną bei tokią ir tokią naktį jis nesąs matęs ko einant į jų namus, tas\nnedvejodamas pasakydavo, kokie buvo mirusiojo drabužiai, ginklai210, žirgai bei šeimyna,\nbe to, siekdamas didesnio įtikinamumo, pridurdavo, jog, girdi, jo namų durų staktoje\nnumirėlis esąs palikęs vienokią ar kitokią žymę ietimi ar kitu kokiu įrankiu. Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti.