Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žynys dievams aukodavo trečdalį karo grobio ir išbūrė pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 67
Dusburgiečio krivis\ntam tikra prasme analogiškas Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žyniui, senovės\npapročiu aukojančiam dievams (jiems duodama trečdalis karo grobio), išburiančiam\nžemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse (LRCh, eil. 4680), be to, Lietuvos\nmetraščių istorinės tradicijos duomenims apie Gedimino žynį Lizdeiką (ПСРЛ, t. 17, стб.
Po pergalės trečdalis kovoje laimėto grobio buvo atiduodamas kriviui, kuris tą dalį sudegindavo kaip padėkos auką dievams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 69
Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti. Prūsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukę, kaip reikalauja jų\npapročiai, burtų ir šitaip nepasiteiravę savo dievų, ar gerai, ar blogai tas darbas pavyksiąs.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 69
Dėl šitų mirusiųjų nutikdavo tokių velniškų\npatyčių, kad štai, mirusiojo tėvams nuėjus pas minėtąjį popiežių — krivį ir paklausus,\nar tokią ir tokią dieną bei tokią ir tokią naktį jis nesąs matęs ko einant į jų namus, tas\nnedvejodamas pasakydavo, kokie buvo mirusiojo drabužiai, ginklai210, žirgai bei šeimyna,\nbe to, siekdamas didesnio įtikinamumo, pridurdavo, jog, girdi, jo namų durų staktoje\nnumirėlis esąs palikęs vienokią ar kitokią žymę ietimi ar kitu kokiu įrankiu. Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti.
Po pergalės prūsai aukodavo dievams padėkos auką iš karo grobio, o trečdalį grobio atiduodavo kriviui sudeginti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 69
Dėl šitų mirusiųjų nutikdavo tokių velniškų\npatyčių, kad štai, mirusiojo tėvams nuėjus pas minėtąjį popiežių — krivį ir paklausus,\nar tokią ir tokią dieną bei tokią ir tokią naktį jis nesąs matęs ko einant į jų namus, tas\nnedvejodamas pasakydavo, kokie buvo mirusiojo drabužiai, ginklai210, žirgai bei šeimyna,\nbe to, siekdamas didesnio įtikinamumo, pridurdavo, jog, girdi, jo namų durų staktoje\nnumirėlis esąs palikęs vienokią ar kitokią žymę ietimi ar kitu kokiu įrankiu. Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti.