Lietuvos istorijos žinių lobynas
Paprotys
3 teiginiai3 įrašai0 ryšių
Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. Laikui bėgant tie atėjūnai uo liai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Normanai ilgainiui ėmėsi prekybos ir atvėrė jos kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus nuo Skandinavijos iki Graikijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
II. Laikui bėgant tie atėjūnai uoliai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.
IX a. Rusioje variagais vadinti normanai iš Skandinavijos plėšikavo ir prekiavo Baltijos gintarinėse pakrantėse.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatumą ir apie tą jos dalijimą į aukštutinę ir žemutinę sužinome iš kuo patikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 ## Puslapis 31 I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame giriomis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo varganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandinavijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos pakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Palemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.
Atšiaurus klimatas, nenaši žemė, tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika skatino skandinavus leistis į jūros keliones per Baltiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika atgrasaus barbariškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pusę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 3 | 3 |