Santrauka
Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. Laikui bėgant tie atėjūnai uo liai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. | c-001 | |
| t-002 Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. | c-002 | |
| t-003 Laikui bėgant tie atėjūnai uo liai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui ra- švto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14
Puslapis 31
I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio mis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var ganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos pakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa lemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Laikui bėgant tie atėjūnai uo liai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
II. Laikui bėgant tie atėjūnai uo liai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Gri- kalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |