paprotys

Normanų jūros kelionės, plėšikavimas ir prekyba Baltijos pakrantėse

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Normanai ilgainiui ėmėsi prekybos ir atvėrė jos kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus nuo Skandinavijos iki Graikijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 32

II. Laikui bėgant tie atėjūnai uo\nliai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai \nnaujus kelius per Lietuvą, suomių ir \nslavų kraštus, nuo Skandinavijos net\niki Graikijos, kurią vadindavo Gri- \nkalandu, regis, pirmą kartą visus \ntuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.

t-002vidutinis

IX a. Rusioje variagais vadinti normanai iš Skandinavijos plėšikavo ir prekiavo Baltijos gintarinėse pakrantėse.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 30-31

2\nApie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu\nmą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti\nnę ir žemutinę sužinome iš kuo pa\ntikimiausio šaltinio, iš didžiojo \nkunigaikščio Vytauto 1420 metais \nRomos imperatoriui Zigmantui ra- \nšvto laiško: Terra Samaytarum, - pa-\n14\n\n## Puslapis 31\n\nI KNYGA\nVisame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio\nmis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var\nganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina\nvijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję \nplėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam \ntikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai \nkaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš \nŠvedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos \npakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa\nlemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.

t-003vidutinis

Atšiaurus klimatas, nenaši žemė, tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika skatino skandinavus leistis į jūros keliones per Baltiją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 31

Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę.