Paprotys

Normanų jūros kelionės, plėšikavimas ir prekyba Baltijos pakrantėse

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Normanai ilgainiui ėmėsi prekybos ir atvėrė jos kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus nuo Skandinavijos iki Graikijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 32

II. Laikui bėgant tie atėjūnai uoliai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai naujus kelius per Lietuvą, suomių ir slavų kraštus, nuo Skandinavijos net iki Graikijos, kurią vadindavo Grikalandu, regis, pirmą kartą visus tuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.

t-002vidutinis

IX a. Rusioje variagais vadinti normanai iš Skandinavijos plėšikavo ir prekiavo Baltijos gintarinėse pakrantėse.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 30-31

2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatumą ir apie tą jos dalijimą į aukštutinę ir žemutinę sužinome iš kuo patikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 ## Puslapis 31 I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame giriomis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo varganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandinavijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos pakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Palemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.

t-003vidutinis

Atšiaurus klimatas, nenaši žemė, tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika skatino skandinavus leistis į jūros keliones per Baltiją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 31

Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika atgrasaus barbariškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pusę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę.