Normanų jūros kelionės, plėšikavimas ir prekyba Baltijos pakrantėse

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

II. Laikui bėgant tie atėjūnai uo­\nliai ėmėsi prekybos ir, atverdami jai \nnaujus kelius per Lietuvą, suomių ir \nslavų kraštus, nuo Skandinavijos net\niki Graikijos, kurią vadindavo Gri- \nkalandu, regis, pirmą kartą visus \ntuos žmones išvedė iš girių ir liūnų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

2\nApie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu­\nmą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti­\nnę ir žemutinę sužinome iš kuo pa­\ntikimiausio šaltinio, iš didžiojo \nkunigaikščio Vytauto 1420 metais \nRomos imperatoriui Zigmantui ra- \nšvto laiško: Terra Samaytarum, - pa-\n14\n\n## Puslapis 31\n\nI KNYGA\nVisame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio­\nmis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var­\nganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina­\nvijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję \nplėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam \ntikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai \nkaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš \nŠvedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos \npakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa­\nlemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar­ pusavio nesantaika atgrasaus barba­ riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu­ sę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu­ vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka­ rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu­ siasalio po visą Baltijos pakrantę.