Santrauka
Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu. Esą pirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy venvietę Germantas, vykdydamas savo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, pasak jų, viešpatavusio Lietuvoje apie 1268 m., valią, tam slėny pir masis miškus išnaikinęs ir savo tė vo bei savo paties įpėdinių kapavie tėms.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu. | c-001 | |
| t-002 Esą pirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy venvietę Germantas, vykdydamas savo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, pasak jų, viešpatavusio Lietuvoje apie 1268 m., valią, tam slėny pir masis miškus išnaikinęs ir savo tė vo bei savo paties įpėdinių kapavie tėms. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy riausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri mosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų. Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu, išbandytu mūšiuose7. Tad ga- 6 Sklido seniau tarp žmonių tokia le genda apie medinę pilį, kuri labai gi lioje senovėje stūksojusi prie Vilnios upės, ant kalvos, kur dabar yra Kū dikėlio Jėzaus ligoninė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Esą pirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy venvietę Germantas, vykdydamas savo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, pasak jų, viešpatavusio Lietuvoje apie 1268 m., valią, tam slėny pir masis miškus išnaikinęs ir savo tė vo bei savo paties įpėdinių kapavie tėms.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
I. Esą pirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy venvietę Germantas, vykdydamas savo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, pasak jų, viešpatavusio Lietuvoje apie 1268 m., valią, tam slėny pir masis miškus išnaikinęs ir savo tė vo bei savo paties įpėdinių kapavie tėms skyręs; pavadino ją vardu tėvo, Šventaragio, kas reikštų Šventą al- 18
Puslapis 35
I KNYGA Urna būtų prieiti prie išvados: jei Vilnius iki Gedimino laikų nebuvo Europai žinomas kaip miestas, nebuvo pirmapradė vietovė kokios nors mažos kunigaikščio dalinės valdos Lie tuvoje, tai vienas svarbiausių jau nykstančio tame krašte te okratinio valdymo centrų tikrai galėjo būti8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |