paprotys

Mirusiųjų kūnų deginimas Šventaragio slėnyje

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pasakojime Germantas Šventaragio slėnį paskyrė savo tėvo Šventaragio ir savo įpėdinių kapavietėms.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34-35

I. Esą \npirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy\nvenvietę Germantas, vykdydamas \nsavo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, \npasak jų, viešpatavusio Lietuvoje \napie 1268 m., valią, tam slėny pir\nmasis miškus išnaikinęs ir savo tė\nvo bei savo paties įpėdinių kapavie\ntėms skyręs; pavadino ją vardu tėvo, \nŠventaragio, kas reikštų Šventą al-\n18\n\n## Puslapis 35\n\nI KNYGA\nUrna būtų prieiti prie išvados: jei Vilnius iki Gedimino laikų \nnebuvo Europai žinomas kaip miestas, nebuvo pirmapradė \nvietovė kokios nors mažos kunigaikščio dalinės valdos Lie\ntuvoje, tai vienas svarbiausių jau nykstančio tame krašte te\nokratinio valdymo centrų tikrai galėjo būti8.

t-002vidutinis

Šventaragio slėnyje pagal lietuvių pagonių papročius degindavo mirusiųjų kūnus, tarp jų ir Lietuvos kunigaikščių palaikus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34

Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy riausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri mosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų. Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu, išbandytu mūšiuose7. Tad ga- 6 Sklido seniau tarp žmonių tokia le genda apie medinę pilį, kuri labai gi lioje senovėje stūksojusi prie Vilnios upės, ant kalvos, kur dabar yra Kū dikėlio Jėzaus ligoninė.