Paprotys

Mirusiųjų kūnų deginimas Šventaragio slėnyje

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Pasakojime Germantas Šventaragio slėnį paskyrė savo tėvo Šventaragio ir savo įpėdinių kapavietėms.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34-35

I. Esą pirmasis toje vietovėje įkurdinęs gyvenvietę Germantas, vykdydamas savo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, pasak jų, viešpatavusio Lietuvoje apie 1268 m., valią, tam slėny pirmasis miškus išnaikinęs ir savo tėvo bei savo paties įpėdinių kapavietėms skyręs; pavadino ją vardu tėvo, Šventaragio, kas reikštų Šventą al- 18 ## Puslapis 35 I KNYGA Urna būtų prieiti prie išvados: jei Vilnius iki Gedimino laikų nebuvo Europai žinomas kaip miestas, nebuvo pirmapradė vietovė kokios nors mažos kunigaikščio dalinės valdos Lietuvoje, tai vienas svarbiausių jau nykstančio tame krašte teokratinio valdymo centrų tikrai galėjo būti8.

t-002vidutinis

Šventaragio slėnyje pagal lietuvių pagonių papročius degindavo mirusiųjų kūnus, tarp jų ir Lietuvos kunigaikščių palaikus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34

Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vyriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūrimosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų. Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degindavo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su ištikimu tarnu, šunimis ir žirgu, išbandytu mūšiuose7. Tad ga- 6 Sklido seniau tarp žmonių tokia legenda apie medinę pilį, kuri labai gilioje senovėje stūksojusi prie Vilnios upės, ant kalvos, kur dabar yra Kūdikėlio Jėzaus ligoninė.