Lietuvių kalbos viešas vartojimas ir lietuviškų pamaldų reikalavimas bažnyčiose
4 teiginiai2 įrašai2 ryšiai
Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Daugiausia dėmesio jie skyrė katalikišką doktriną atitinkančiai lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai.
Būsimų tautininkų grupuotė apie Antano Smetonos redaguojamą „Viltį“ kartu su krikščionimis demokratais kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose.
Iš lietuvių grupuočių stipriausias pozicijas įgijo krikščionys demokratai, daugiausia katalikų dvasininkai, apsisprendę pritarti etninių lietuvių tautiniam sąjūdžiui, galėję veikti per Bažnyčią, jos globojamas kultūros ir švie-
Iš lietuvių grupuočių stipriausias pozicijas įgijo krikščionys demokratai, daugiausia katalikų dvasininkai, apsisprendę pritarti etninių lietuvių tautiniam sąjūdžiui, galėję veikti per Bažnyčią, jos globojamas kultūros ir švie-
Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Jau ne vienos šeimos kalbėjimas lietuviškai viešai, pamaldų lietuvių kalba reikalavimai bažnyčiose kėlė lenkiškai kalbančiųjų opoziciją. Dvarininkai, gindamiesi nuo „litvomanijos“, vis labiau tolo nuo lietuviškai kalbančių kaimo gyventojų, o tautiškai nesusipratę kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvių aspiracijomis.
Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Jau ne vienos šeimos kalbėjimas lietuviškai viešai, pamaldų lietuvių kalba reikalavimai bažnyčiose kėlė lenkiškai kalbančiųjų opoziciją. Dvarininkai, gindamiesi nuo „litvomanijos“, vis labiau tolo nuo lietuviškai kalbančių kaimo gyventojų, o tautiškai nesusipratę kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvių aspiracijomis.