Lietuvių ir lenkų dalinių bendros operacijos bei pasienio susirėmimai
6 teiginiai3 įrašai2 ryšiai
Kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai surengdavo bendras operacijas prieš rusus. Lenkų daliniai dažnai puldinėjo lietuvių teritoriją nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje.
Kovos su bolševikais; 1919 m. ruduo ir laikotarpis iki 1920 m. balandžio
Bendros operacijos vyko lietuvių ir lenkų pajėgoms kovojant su bolševikais; 1919 m. rudenį lenkai mėgino veržtis į Lietuvos teritorijos gilumą, o provokacijos ir smulkūs susirėmimai tęsėsi iki 1920 m. balandžio.
Atskiri lietuvių ir lenkų daliniai kartais surengdavo bendras operacijas prieš rusus; kartu vyko lenkų puolimai, provokacijos ir smulkūs lietuvių bei lenkų susirėmimai.
Autorius aprašo prieštaringą laikotarpį: bendros operacijos prieš rusus vyko greta lenkų puldinėjimų Lietuvos teritorijoje, provokacijų ir smulkių susirėmimų.
1919 m. rudenį pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino įvairiose vietose veržtis į Lietuvos teritorijos glumą. Jų įvairaus dydžio daliniai sistemingai puldinėjo Alytaus, Trakų, Širvintų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių vietoves, kurias gynė tik negausios vietinių karo komendantūrų kuopos.
[137 Ašmeną, | Tiek lietuvių, tiek ir lenkų pajėgos kovojo su bolševikais, kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai net surengdavo bendras operacijas prieš rusus. Tačiau lenkai ėmė dažnai puldinėti lietuvių teritoriją įvairiose vietose - nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje. Sutelkę visas pajėgas prieš bolševikus lietuviai galėjo apsisaugojimui nuo lenkų palikti tik labai nedideles pajėgas.
1919 m. rudenį pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino įvairiose vietose veržtis į Lietuvos teritorijos glumą. Jų įvairaus dydžio daliniai sistemingai puldinėjo Alytaus, Trakų, Širvintų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių vietoves, kurias gynė tik negausios vietinių karo komendantūrų kuopos.
[137 Ašmeną, | Tiek lietuvių, tiek ir lenkų pajėgos kovojo su bolševikais, kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai net surengdavo bendras operacijas prieš rusus. Tačiau lenkai ėmė dažnai puldinėti lietuvių teritoriją įvairiose vietose - nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje. Sutelkę visas pajėgas prieš bolševikus lietuviai galėjo apsisaugojimui nuo lenkų palikti tik labai nedideles pajėgas.
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga. Tačiau Lietuvos vyriausybė maištą numalSino ir lenkai prarado pretekstą atviram Kauno puolimui. Įvairios provokacijos ir smulkūs susirėmimai tarp lenkų ir lietuvių, nepaisant to, vyko iki pat 1920 m. balandžio, kai lenkai pradėjo stambų puolimą rytuose prieš bolševikus, sutelkdami visas kovingas pajėgas prieš rusus.
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga. Tačiau Lietuvos vyriausybė maištą numalSino ir lenkai prarado pretekstą atviram Kauno puolimui. Įvairios provokacijos ir smulkūs susirėmimai tarp lenkų ir lietuvių, nepaisant to, vyko iki pat 1920 m. balandžio, kai lenkai pradėjo stambų puolimą rytuose prieš bolševikus, sutelkdami visas kovingas pajėgas prieš rusus.