Lenkų daliniai dažnai puldinėjo lietuvių teritoriją nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1919 m. rudenį pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino įvairiose vietose veržtis į Lietuvos teritorijos glumą. Jų įvairaus dydžio daliniai sistemingai puldinėjo Alytaus, Trakų, Širvintų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių vieto- ves, kurias gynė tik negausios vietinių karo komendantūrų kuopos.
Kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai surengdavo bendras operacijas prieš rusus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
[137 Ašmeną, | Tiek lietuvių, tiek ir lenkų pajėgos kovojo su bolševikais, kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai net surengdavo bendras operacijas prieš rusus. Tačiau lenkai ėmė dažnai puldinėti lietuvių teritoriją įvairiose vietose - nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje. Sutelkę visas pajėgas prieš bolševikus lietuviai galėjo apsisaugojimui nuo lenkų palikti tik labai nedideles pajėgas.
1920 m. vasario 22–23 d. Lietuvos vyriausybė numalšino Kaune kilusį bolševikų sukurstytą maištą, todėl lenkai prarado pretekstą pulti Kauną.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše- vikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga. Tačiau Lietuvos vyriausybė maištą numal- Sino ir lenkai prarado pretekstą atviram Kauno puolimui. Įvairios provokacijos ir smulkūs susirėmimai tarp lenkų ir lietuvių, nepaisant to, vyko iki pat 1920 m. balandžio, kai lenkai pradėjo stambų puolimą rytuose prieš bolševikus, sutelkdami visas kovingas pajėgas prieš rusus.
Provokacijos ir smulkūs lenkų bei lietuvių susirėmimai tęsėsi iki 1920 m. balandžio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše- vikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga. Tačiau Lietuvos vyriausybė maištą numal- Sino ir lenkai prarado pretekstą atviram Kauno puolimui. Įvairios provokacijos ir smulkūs susirėmimai tarp lenkų ir lietuvių, nepaisant to, vyko iki pat 1920 m. balandžio, kai lenkai pradėjo stambų puolimą rytuose prieš bolševikus, sutelkdami visas kovingas pajėgas prieš rusus.
1919 m. rudenį, pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino veržtis į Lietuvos teritorijos gilumą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1919 m. rudenį pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino įvairiose vietose veržtis į Lietuvos teritorijos glumą. Jų įvairaus dydžio daliniai sistemingai puldinėjo Alytaus, Trakų, Širvintų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių vieto- ves, kurias gynė tik negausios vietinių karo komendantūrų kuopos.
Lietuvių ir lenkų pajėgoms kovojant su bolševikais, atskiri jų daliniai kartais surengdavo bendras operacijas prieš rusus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
[137 Ašmeną, | Tiek lietuvių, tiek ir lenkų pajėgos kovojo su bolševikais, kartais atskiri lietuvių ir lenkų daliniai net surengdavo bendras operacijas prieš rusus. Tačiau lenkai ėmė dažnai puldinėti lietuvių teritoriją įvairiose vietose - nuo Nemuno pietuose iki Zarasų šiaurėje. Sutelkę visas pajėgas prieš bolševikus lietuviai galėjo apsisaugojimui nuo lenkų palikti tik labai nedideles pajėgas.
1919 m. rudenį lenkų daliniai sistemingai puldinėjo kelių Lietuvos apskričių vietoves.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1919 m. rudenį pagrindinėms Lietuvos pajėgoms kovojant su bermontininkais, lenkai mėgino įvairiose vietose veržtis į Lietuvos teritorijos glumą. Jų įvairaus dydžio daliniai sistemingai puldinėjo Alytaus, Trakų, Širvintų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskričių vieto- ves, kurias gynė tik negausios vietinių karo komendantūrų kuopos.