Karo dievo stabo nešimas kariuomenės priešakyje ir laikymas šventykloje

Santrauka

Narbutas spėjo, kad Kovo statulėlė karo metu būdavo nešama ant ieties kariuomenės priešakyje, o taikos metais stovėdavo šventykloje.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas spėjo, kad Kovo statulėlė karo metu būdavo nešama ant ieties kariuomenės priešakyje, o taikos metais stovėdavo šventykloje. global_id t-189922		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas spėjo, kad Kovo statulėlė karo metu būdavo nešama ant ieties kariuomenės priešakyje, o taikos metais stovėdavo šventykloje.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Teodoro Narbuto piešinys „Naujosios mitologijos“ rankraštyje 255

Puslapis 255

Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos že­ mėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietu­ viai turėjo stabus. Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, tai yra senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų rankų (žiūrėk Xlentelę). Vaizduoja mojuojantį ginklu karį su kalaviju dešinėje, o su skydu kairėje rankoje (paveikslėlyje tai pavaizduota punktyru). Pakylos, ant kurios jis stovi, apačioje yra įdubimas; jis kiek apgadintas, bet dar matomas pėdsakas, jog buvo pritaikytas pritvirtinti prie ieties smaigalio. Tikriausiai karo metu šis stabas būdavo nešamas iškeltas ant ieties smaigalio ka­ riuomenės priešakyje, o taikos metais stovėdavo šventykloje.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai