paprotys

Karo dievo stabo nešimas kariuomenės priešakyje ir laikymas šventykloje

0 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Teodoro Narbuto piešinys „Naujosios mitologijos“ rankraštyje 255 ## Puslapis 255 Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos že­ mėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietu­ viai turėjo stabus. Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, tai yra senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų rankų (žiūrėk Xlentelę). Vaizduoja mojuojantį ginklu karį su kalaviju dešinėje, o su skydu kairėje rankoje (paveikslėlyje tai pavaizduota punktyru). Pakylos, ant kurios jis stovi, apačioje yra įdubimas; jis kiek apgadintas, bet dar matomas pėdsakas, jog buvo pritaikytas pritvirtinti prie ieties smaigalio. Tikriausiai karo metu šis stabas būdavo nešamas iškeltas ant ieties smaigalio ka­ riuomenės priešakyje, o taikos metais stovėdavo šventykloje.